Ragutis Taline

Na, visų pirma, leiskite tamstas truputį pavėluotai pasveikinti šios
iškilios dienos proga, taip pat norėtau pasidžiaugt, kad kasmet
lietuviams ji tampa vis svarbesnė ir “švenčiamesnė” :)

Ir visgi, prieš 90 metų šią dieną buvo žengtas pirmas žingsnis ne tik
Lietuvos valstybės atkūrimui, bet taip pat vėliau sekusioms Estijos
(vasario 24-ąją) ir Latvijos (Lapkričio 18-ąją) valstybių susikūrimui,
tad šia proga ir šiaip ilgametės bendros istorijos vardan norėčiau
pasidalinti, kaip Vasario 16-oji buvo nušviečiama Latvijos ir Estijos
žiniasklaidoje.

Visuose didesniuose brolyčių (nes jiems mes - braliukai :) naujienų
portaluose pasirodė po kelis straipsnius, nors visi jie skirti
prezidento Zatlerio apsilankymui Lietuvoje nušviesti ir nei viename
nepavyko aptikti bent trumpesnio šios dienos istorijos aprašymo (mēs tik ļoti mīlam savu prezidentu?).

• Delfi: Lietuvos nepriklausomybės dieną būtina pakelti vėliavas. Trumpas Rygos savivaldybės priminimas, kad Rygoje būtina iškelti vėliavas. Apie likusią Latviją nieko nekalbama.
• TVnet: Zatleris dalyvaus Lietuvos nepriklausomybės 90-ųjų metinių minėjime (LETA). Lakoniškai, kas kur dalyvaus ir kas kur susitiks.
• TVnet: Zatleris Lietuvoje dalyvavo šventiniame vėliavų pakėlime Daukanto aikštėje (LETA). Susitikimų dienotvarkės apžvalga ir geresnių Zatlerio citatų rinkinys.
• Delfi: Zatleris vizito Lietuvoje metu dalyvaus Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje (Delfi).
  Trumpesnis, mintis ta pati, nors verta žvilgtelėti į komentarus po
  straipsniu, kur, kaip neįprasta delfyje, daugelis komentarų yra
  teigiami ir skirti pasveikint braliukams.
• Delfi: Zatlerio kalba Lietuvoje pelnė nuoširdų tautos įvertinimą (Delfi). Šiek tiek pasidžiaugiama prezidento lingvistiniais sugebėjimais ir seka tos pačios citatos.

LNT televizijos žiniose šventė Lietuvoje pasirinkta pagrindine dienos naujiena ir jai skirtos visos 5 minutės, taip pat su korespondentu įvykio vietoje :)

Estijoje-Kiulemajoje (beje, Küllamäe reiškia pavardę a la Auksakalnis :)
tai nušviečiama šiek tiek įdomiau, o ir galima surasti trumpą Vasario 16-osios istoriją.

• Delfi: President Ilves: Brangus bičiuliai! (Delfi). Šabloninė dienotvarkės apžvalga su keletu rinktinių Ilves'o citatų. Komentarų daugelis taip pat teigiami, draugiškai prisimenama Lietuvos reakcija į įvykius po Bronzinio Kario perkėlimo, kai kas antraštę iš pradžių perskaitė kaip bangbus (kas tai yra, manau, žinoma :).
• Postimees: Lietuvis mieliau švenčia krepšinio pergalę, nei nepriklausomybės dieną (Eglė Digrytė, Vilnius).
  Rašinėlis apie tai, ką lietuviai vasarį švenčia labausiai: Užgavėnes,
  Valentiną, Nepriklausomybės dieną, ar pergalę krepšinyje. Taip pat
  pateikiama trumpa Vasario 16-osios istorija. Kažkodėl prie straipsnio
  dar pridėta nelabai linksma Sausio 13-osios nuotrauka, o komentaruose
  konstatuojama, kad būti lietuviu yra daugiau, nei diagnozė :)
• Postimees: Ilvesas: Estijoje ir Lietuvoje būta ir raudonųjų nelaimių, ir pergalių (Postimees). Šabloninis straipsnis su dienotvarke ir citatomis.
• Delfi: Dienos klausimas: Šiandien yra Lietuvos nepriklausomybės diena. Kas jums labiausiai rišasi su Lietuva? Apklausos rezultatai:

Deja, televizoriaus vakar nebuvo progos žiūrėt, o Estijos TV įrašų
internete nė su žiburiu (ko dažniausiai nesitiki iš šios “hi-tech”
šalies :)

Taigi pabaigai, mano nuomone, šventė buvo nušviesta neblogai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, nors galima būtų daugiau tikėtis iš internetinės žiniasklaidos (bent jau įvairiapusiškesnių aprašymų, kaip tai mėgsta daryti lietuviškasis delfis), nors, iš kitos pusės, tai nėra kokia nors stichinė nelaimė ar svarbus vienetinis įvykis. Bus įdomu pasekti ir kaip Lietuvos ir Latvijos žiniasklaida nušviečia 90-ąjį Estijos gimtadienį, kurį minėsim vasario 24-ą.

Jo-o, penktadienį tai davė sniegučio beišvažiuojant iš Talino. Sąlygos buvo daugmaž tokios: stabdžiai naudingi tik pasislidinėjimui tarp kitų eismo dalyvių, ilgosios šviesos visiškai neveiksmingos, įtartinai stiprus nesaugumo jausmas besivelkant kad ir 60-70 km/h, na, ypač atkreipiant dėmesį į pakelėse kur-ne-kur nuvairuotus automobilius. Visgi prisiminęs  paskutinius kelionių įspūdžius, nusprendžiau iki šiltesnių laikų atsisakyti kelionių automobiliu ir tam tikslui pasitelkti oro transportą arba, blogiausiu atveju, autobuso paslaugas. Na o kad jau nebuvo sugalvota oro bilietų užsisakyt iš anksto, šiąnakt teko ir pardardėti antruoju variantu, tik dabar kažko visą dieną merkiasi akys ir darbingumo nebais bėra, nors didžiąją dalį kelionės pavyko labai netrukdomam prasnūduriuoti.

Beje, prisimenant mano rinkimąsi tarp interneto tiekėjų pasiūlymų, galiausiai apsistojau ties Teo 4 Mbit variantu ir jau penktadienį turėtų būti galimybė namie džiaugtis belaidžiu ryšiu. O šiaip, dėkui visiems patarusiems (o ypatingai jaudriui :).

Tai tiek šiam vakarui ir lekiam paplaukyt :)

Besikuriant naujuose namuose prieina tokia akimirka, kai reikia įsivest internetą, nes be interneto šiais laikais nė krust (na, bent jau gyvenimo be technologijų nesužalotiems asmenims tai tikrai). Nors iš pažiūros atrodytų viskas paprasta, viskas pasidaro kur kas sudėtingiau, kai prisigalvoji įvairių pačių kesičiausių reikalavimų, kaip:

• Internetas turi būti greitas (nuo 1, o dar geriau nuo 2, čia imant Mbitais).
• Namie internetas turi būti belaidis.
• Namie internetu gali naudotis tiek asmenų, kiek pavež.
• Namie internetas turi ar bent jau galėtų būti ateinantį pirmadienį.

Kad jau esi senas Tako/Zebros vartotojas ir dar nuo tų laikų, kai bazinis internetas buvo ribojamas iki 1024 MB/mėn, pirmas tavo skambutis skirtas Dievui, giminingoje kalboje dar žinomam kaip Teo. Pastarasis siūlo tokias sąlygas:

• Internetui yra gyvybiškai būtina telefono linija, kurios minimalus prakalbamas mokestis yra 23 Lt.
• Už 1 Mbit reikia pakloti 50 Lt, už 4 - visus 80 Lt (tik nereikia pamiršt sąsakitos už telefono liniją).
• Net ir internetui esant bevieliui, prie jo gali prisijungti tik vienas kompiuteris (kur tai girdėta?). Visgi atsisakant paslaugų paaiškėja, kad gali ir keli, na bet gi tingisi gilintis.
• Pasirašius 2 metams, pusei metų internetas būtų nemokamas, dar pusę metų galima nemokamai naudotis ir bevieliu Zebra-jis-yra-visur.
• Internetas įvedamas per 5-10 dienų.
• Belaidės įrangos kaina 80 Lt (žinoma, ne be įsipareigojimų).
• Šviesolaidinio interneto jūsų namui nesiūlomas ir nėra planų siūlyti.

Kadangi sąlygos kaip ir nelabai tinka, bandai trukdyt Skynet'ą ir Vinitą, visgi nedažnai galima patirt tokį atveji, kad taip greitai būtų atsisakoma potencialių klientų:
- Ar būtų galimybė adresui tokiam-ir-tokiam įsivest internetą?
- Tuoj patikrinsim, kuriam čia sakėt rajone? Ne, šito namo dar nepajungėm ir kol kas neplanuojam pajungt.
- Norit pasakyt, kad reikia eit pas jūsų konkurentus?
- Na turbūt teks…

Tvarkelė. Galiausiai į galvą šauna mintis patikrint, ką siūlo pažangesnės technologijos, taigi užsuki į OmniConnect'o ir Vodafone Mobile Connect svetaines. Pirmasis savaime atkrenta, nes kažkaip juokingai atrodo tie 500 MB ar net 1 GB mėnesinio srauto ribojimai ir kone didesnėmis kainomis, nei tai ką siūlo Bitė/Vodafone, o gi:

• Greitaveika iki 7 Mbit, vidutiniškai 3.
• Belaidis internetas namie, neribotam skaičiui naudotojų? Be problemų.
• Internetą gali vežiotis, tiesa už miestų ribų dar nelabai dirba.
• Kaina 80 Lt ir be jokių žvaigždučių.
• Įranga priklausomai nuo sutarties trukmės, be sutarties galima tiesiog turėt ar nusipirkt savo.
• - Kada būtų galima jau turėti veikiantį internetą? - O kada galite atvykti į mūsų artimiausią saloną?

Jamam.

Vienas iš tų dalykų, dėl kurių labiausiai gailiuosi išleidęs pinigus yra Windows Vista OS ir jei tektų rintis šiandien, šias lėšas mielai išleisčiau Mac’ui. Na bet prieš metus dar buvau naivus ir ne toks susipratęs, mat Windows šeima atrodė vienintelė visavertė tiek vartotojo sąsajos, tiek galimybių prasme. Beje, iš darbinio Lenovo kelinuko dar ne per seniausiai išmečiau XP, kurio nepasotinamas atminties ryjimas, nepastovus veikimas ir bebprotiškai ilgas pasikrovimo laikas jau buvo gerokai įgrisęs. Dabar turiu Linux ir nors buvo progos pasikankint jį bederinant, darbui jis gerokai patogesnis už buvusius XP.

Na bet mes ne visai apie tai. Prieš savaitę BMS’as pakeitė sugedusį stalinį Asus’ą ir mažumėlę pasikeitė jo vidinės įrangos sudėtis, taigi prasidėję nesklandumai nebuvo juntami senajame prietaise. Visgi, kiek pavyko aptikti internete, šis nesklandumas yra gana dažnas, o bėda yra tame, kad paleidus bet kokią muzikinę programą ar skambinant Skype’u, CPU ir atminties naudojamumas išauga kaip ant mielių ir viskas galiausiai baigiasi trūkinėjančiu garsu ir sulėtėjusiu kompiuterio darbu, nepadeda net visų garsinių programų išjungimas ir pan.

Viso šito jovalo sukėlėja yra audiodg.exe tarnyba, kuri yra atsakinga už visų programų skleidžiamų garsų maišymą ir pateikimą vartotojui vienu srautu. Deja, dėl itin įdomios Windows vartotojų teisių sistemos, atlikti kokių nors veiksmų su šia tarnyba yra praktiškai neįmanoma, tai taikoma ir proceso prioriteto mažinimui. Tačiau yra gana paprastas ir veikiantis sprendimas: prieš paleidžiant bet kokią garsinę programą, jai reikia nustatyti suderinamumą (compatibility) su Windows XP SP2. Tai padaryti gana paprasta:

1. Susirandam vykdomąją rinkmeną, paprastai C disko Program Files aplanke.
2. Spragtelim dešinį pelės mygtuką ir renkamės Properties.
3. Skirtuke Compatibility reikia pažymėti varnelę “Run this program in compatibility mode for” ir pasirinkti Windows XP (Service Pack 2).

To turėtų pakakti, kad šios programos ir audiodg sąveika nebeturėtų įtakos sklandžiai kompiuterio veiklai.

Vis dažniau prispiria grįžti, kad jau šiuo metu pats darbymetis naujoje
irštvoje. Dabar jau beveik paruošta dažymui, virtuvės
komplektas gaminamas, greitu metu dėsim plyteles ir galiausiai
grindis, kad bent iki vasario vidurio būtų daug maž tinkama gyvenimui. Skubėjimas irgi ne šiaip, mat brungioja jau seniai
skundžiasi kiauromis sienomis ir bendrų patalpų priežiūros
trūkumu.

Nors viskas prasidėjo no elementarios dušo kabinos, visgi kaip neveltui yra sakoma, kad bevalgant apetitas kyla. Tad pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrėm garo
pirties paieškoms. Jau buvom beužsisaką kinišką variantą Euroliuxe
už 6700, visgi iš atsiliepimų susidarė nuomonė, kad su šitomis
panašus atvejis kaip perkant katę maiše. Galiausiai apsistojom
ties gana dailiu ir patikimesniu estišku Rosenthalio
modeliu, tiesa, kaina bene 11000, pagaminimo ir atgabenimo
būtų tekę laukti 3 mėnesius, o už surinkimą gana nelupikišku
veidu prašė dar 15% nuo bendros sumos ir dar neįskaičiuojant
surinkimui reikalingų medžiagų savikainos (!). Gėdinga. Bet tuo
viskas nesibaigia ir tuo atveju, jei nenorėtume laukti 3 mėnesių,
pasiūlė paimti šiuo metu Kaune esančią pirtį su „nedideliu
defektu“ ir už tai dar mokėti ~700 Lt mažiau. Visgi vakar
prasukus pro Kauną pavyko įsitikinti, kad tas defektas nėra jau
toks nedidelis, nematomas ir lengvai pataisomas. Vėlgi gėdinga.

Na o galiausiai visa tai išėjo į labai
teigiamą pusę ir šiandien Taline pavyko užmatyti tokį pat modelį
už 6500 Lt (! - tiesa, su nuolaida) su pristatymu per dvi savaites, o Lietuvoje surasti firmą,
kuri įrengimą atliktų už 200 Lt. Taigi, paskutinis dalykas, dėl
kurio dar reikia rūpintis yra atgabenimas į Vilnių, na bet vienu ypu
sutaupius 4000-5000 Lt ir gavus gerą pamoką ateičiai, galima ir pakentėt.

Vuo.

Ufff, paskutinės savaitgalinės
kelionės į Lietuvą važiavimo dalis praėjo kaip niekada sunkiai
ir varginaničiai. Negana to, kad penktadienį teko užtrukti darbe
dėl melejono susitikimų ir pasitarimų, vos išvažiavus iš Talino
pakenčiamą orą pakeitė lietus, o fūrų populiacija ir į akis
drabstomas murzalas buvo kaip niekad nepakenčiamami. Vakarykštė
kelionė atgalio panašiai klostėsi tik Lietuvoje, be to dar teko
sukti pro Kauną, o pas kaimynus buvo galimybė pasidžiaugti tiek
sąlyginai sausa danga, tiek kelią pro debesis gan maloniai
pašvietusia mėnesiena.

Dar trumpai apie kelis paskutinių
kelionių įspūdžius.

• Šengenas vienareikšmiškai vež
  - sutaupo gryno kelionės laiko ir nebereik kvaršinti galvos ir
  kiekvieną kartą ieškot dokumentų.

• Kuro kainos dėl naujųjų akcizų
  akivaizdžiai šoktelėjo visose Baltijos šalyse, nors iš pažiūros
  labiausiai Latvijoje ir Estijoje.  Kad jau tai nelabai
  atsiliepė dujų kainai, pasiteisino sprendimas birželį įsidiegti
  dujų įrangą, taigi dabar kelionė pigesnė kone perpus. Tiesa,
  dujų kainos neitin džiugina Estijoje ir Latvijoje (atitinkamai
  ~2,15 Lt, ~2 Lt, Lietuvoje - 1,92).

• Kelio darbų Via Balticoje šiuo
  metu ~0, nors dar yra remontuotinų atkarpų: nuo Pasvalio iki
  sienos (prieš šventes net pavyko pataikyt į duobę ir pramušt
  priekinę padangą), aplink Rygą ir apie 20 km prieš pat Estijos
  sieną.

• Rudenį atidarytas ilgiausio
  Europoje kaimo Saulkrančių (Saulkrastis - ~11 km) aplinkkelis
  sutaupo kelionės laiko, o tuo labiau nervų. Beje, įrengtas labai
  kruopščiai ir dailiai. Vis tik kirtimas per miestus ir gyvenvietes
  vis dar išlieka, nors tai nėra labai aktualu Lietuvoje. Latvijoje
  vis dar tenka kirst penkias didenes gyvenvietes (Bauskę, Iecavą,
  Salaspilį, Baltežerį ir Salacgryvą), Estijoje tik Piarnu ir
  keletą mažesnių kaimų, kur greitis labiau ribojamas tik darbo
  dienomis iki vakaro.

• Aplink Rygą kur buvę, kur nebuvę išdygo 4 šviesoforai,
  negana to veikiantys 24 valandas per parą (prieš šventes teko
  važiuot naktį), kurie asmeniškai šiuo metu daugmaž patapę
  didžiausiu kelioninių pakeiksnojimų objektu.

Na o bendrai apibendrinant, gyvenimas ant ratų taisosi.

Prisišniojau lėktuve kavos, tai nei eik miegot, nei kažką naudingo veik.

Ir visgi truputį gėda prisipažint, kad per savo 24-ius metus tik pirmą kartą pavyko apsilankyti kiekvieno tikro turisto išsvajotoje Prahoje. Na bet visgi, efektyviai išnaudojant darbinę kelionę bent ant bilietų ir nakvynės susitaupo.

Ketvirtadienį teko anksti krapštytis iš Talino, tai prisireikė taksi paslaugų. Įveiktas atstumas - 10 km, sumokėta pinigų - 32 Lt (10 Lt už įsėdimą ir 2,2 Lt/km). Drįsčiau teigti, kad brangoka. Kaži, kokios dabar kainos Vilniuje?

Į oro uostą atsibeldžiau 6.45 - eilė registruotis išsiraičiusi per visą salę, tai 1,5 val. buvo gana smagiai praleistos bestoviniuojant (kurgi tie estai su savo IT pasiekimais). Savo ruožtu, begrįžtant iš Prahos tereikėjo numesti bagažą, o visa registracija buvo atlikta internetu.

Nors oro Prahoje per visas dienas gerokai pašykštėta, miestas paliko labai neblogą įspūdį. Akį džiugina tiek senoji, tiek naujoji architektūra, žmonių kiekis ir šiaip didelio miesto pojūtis. Ir nors Prahoje nuolat pilna išlaidaujančių turistų, kainos beveik visur pastebimai žemesnės, nei Vilniuje ar tuo labiau Taline. Ir kalba neina vien apie barus ir restoranus, kur padoraus alaus bokalo kaina svyruoja apie 2-3 Lt (Vilniuje: 5-7 Lt, Taline: 9-11 Lt). Štai, centre esančiame PC nusipirkau neblogus džinsus ir megzstinį, o bendrai sumokėjau vos 150 Lt.

Penktadienį su estais ir vietiniais kolegomis išsiruošėm apžiūrėti naktinio gyvenimo, tai apie 3-4 valandą nakties dar kokią valandą praleidau sėdėdamas ant Voltavos krantinės, bandydamas išblaivydinti visus tuos per vakarą suvartotus kokteilius ir stebėdamas, kaip kažkokia nesusipratusi žiurkė ėda vemalus. O sėdėta iš patirties žinant, kad promilių kiekis einant miegot yra tiesiogiai proporcingas galvos skausmui ryte. Beje, žmonių gatvėje net ir tokiu metu buvo tiršta.

Šeštadienį būtų išėjusi nebloga naktinė fotokelionė, jei ne lyg iš niekur vis išdygstantis lietus. Pučiant vėjui nė blenda nepadeda, o ypač kai vienam kadrui padaryti prireikia apie 30 sekundžių. Dar nepaminėjau, kad naktinė Praha yra žiauriai įspūdinga.

Nuotraukų nežadu, nes žinau, kad artimiausiu metu laiko neatrasiu. Tai tiek.

Va ir prikaitino. Šiąnakt teko prabusti apie 4 val. ryto nuo nemenko lietaus, nepertraukiamų žaibų bei griaudimo ir vėjo varstomų balkono durų. Kažkaip nesmagu.

Šiandien jau patapo sutvarkyti beveik visi reikalai dėl buto, ta proga dar parodyti savo naujo būsto atsivedžiau ir gimdytojus. Nuo praėjusio karto jau nemažai padaryta ir dalinė apdaila jau beveik ir yra, o butas kažkaip net didesnis pasirodė, nei tada. Patinka. Prieš porą savaičių dar prigriebiau ir garažą, visgi Vilniuje gan reikalingas daiktas ir nebūtinai tik automobiliui. Kad ir dviračiams ar šiaip užvertimui visokiu šlamštu :)

Šįvakar su brungioja lėksim į Uteną ir turbūt kokį ežeriuką prigriebsim, jeigu oras labai nepages. Kažkaip vis labiau pasiilgstu to krašto.

O sekmadienį grįžimas ir Lietuvoje turbūt pasimatysim tik po 3 savaičių, mat po poros laukia Praha. Tai gero visiems savaitgalio tada.

Sakau, išsiprašysiu 2 dienas padirbėt iš namų ir ta proga ankščiau grįšiu į Lietuvą. Tai spėkit, ar darbas gerai einasi tvyrant 31C temperatūrai, kai Taline esi įpratęs prie max 20C? O besibaigiant vasarai dar kažkaip ir gaila pinigėlių padoriam vėjeliui.

Kitavertus, savaitgalio prognozės tai jau kažkiek liūdina.

Truputį nebesuprantu, kas su mano laiku darosi. Laisvas laikas arba praleidžiamas prie savo darbų, arba kas nors išsitempia į miestą, arba važiuoju į Lietuvą, o ten jau laikas praleidžiamas su giminėm, artimaisiais ir apskritai vasaros privalumų išnaudojimu. Dėl šitos priežasties blogas pamirštas, archyve dulkes renka pora šimtų publikuotinų, bet nesutvarkytų, nuotraukų, dviratis stovi rūsyje ir dėl šios priežasties pilvas įgauna vis apvalainiškesnę vidą. Kažkaip tikiuosi, kad tai tik laikinos vasariškos problemos.

Dar, va, noriu šiek tiek pasipiktint. Nors ir šiaip negerai pagalvojus apie tarpbaltinę kelionę man prieš akis visuomet stovėdavo eismas apie Rygą ir tas jų kaimas Saulkrasčiai ir kitos gyvenvietės, tai nauji kilometriniai kamščiai Rygos apvažiavime dėl tvarkomo užtvankos kelio jau beveik verčia atsisakyti įvairių Baltijos vienybės senitmentu (čia, suprantama, perkeltine prasme). Išaugusios kelionės laiko sąnaudos - 30 min. / 1 val. (priklausomai nuo paros meto), darbų pabaiga - 2007.11.11. Kas blogiausia, kad tvarkoma tik nedidelė dalis šitos, ko gero, blogiausios Via Baltica atkarpos ir ateityje dar galima tikėtis didesnių baubų. Greitu laiku matyt reikės pradėt dažniau naudotis akcijomis ir skraidyt.

Na bet tokią iškilią dieną negerai burbėt, visgi prieš 20 metų įvyko pirmasis antitarybinis mitingas, o prieš 18 net ir pačiam teko garbė sudalyvauti Baltijos kelyje. Ta proga galime prisiminti vieną sentimentus keliantį įrašą.

Ne, nu irgi. Nueini į teo.lt, susirandi fizinių klientų aptarnavimo kontaktus, kur dar paminėta, kad iš užsienio skambinti tokiu ir tokiu numeriu. Kitame laido gale pasigirsta grubiai laužyta anglų kalba įrašyta žinutė dėl to, kad šis pokalbis bus įrašytas ir po to maždaug 5 minutes klausai įvairių Mocarto ir kitų klasikų kūrybos. Taigi, po 6 minučių laukimo pagaliau pasigirsta žmogaus balsas, kuriam gali išsakyti savo rūpesčius.

Vertėtų pastebėti, kad skambinant iš Lietuvos tokiu laiku reaguojama pakankamai operatyviai, o kai skambučiai iš užsienio dar visai ir pakainuoja, tai tos 6 minutės pavirsta ne kuo kitu, o išraiškingų epitetų rinkimu Teo paslaugoms apibūdinti.

Teo smirda.