BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prūsiškas žodynas

Šiek tiek pasėdėjau ir padariau ieškomą atkurtosios prūsų kalbos žodyną šešiomis kalbomis, tad siūlau išmėginti. Tiesa, medžiaga rinkta ne mano, o gerb. dr. Leto Palmaičio.

<a href=”http://prusa.miestai.net/wirdeins”>http://prusa.miestai.net/wirdeins</a>

Pagalbos šiuo metu nėra, tai galiu viską trumpai aprašyti čia.
* Įvestojo žodžio ieškoma dvipusiškai, t.y. ir prūsiškuose žodžiuose, ir pasirinktos kalbos aprašyme.
* Galima ieškoti vedant tik lotyniškas raides, t.y su „a“ bus surastos „ą“, „ā“, taip pat rusiška „а“. Visgi įvedus „ā“ ar „ą“, bus surastos tik „ā“ arba „ą“. Pvz., įvedus „sis“ surandami „šis“, „sīse“, „šiški“ bei dar keletas žodžių, o įvedus „šiš“, iš šios trijulės surandamas tik „šiški“.
* Prūsų ortografija pasižymi dvigubais priebalsiais po trumpai kirčiuotų balsių, tačiau ieškant galima įrašyti tik vieną priebalsę. Pvz., įrašius „keturei“ bus surastas atitikmuo „ketturei“. Rikiuojant žodžius abecėle, dvigubi priebalsiai taip pat laikomi kaip vienas priebalsis.
* Nepasirinkus kalbos ieškoma tik prūsiškuose žodžiuose.
* Radiniuose pažymėtos žodžių dalys reiškia paieškos atitikimą.
* Antrasis radinių stulpelis žymi žodžio formos ypatybių trumpinius (pvz., „ps“ – esamasis laikas, „pt“ – būtasis laikas), o trečiasis – žodžio kilmę. Daugiau apie tai galima rasti viename iš dr. Leto Palmaičio žodynų šiuo adresu: <a href=”http://donelaitis.vdu.lt/prussian/newdict.htm”>http://donelaitis.vdu.lt/prussian/newdict.htm</a>.

Rašytinės prūsų kalbos pavyzdžių galima rasti prūsų forume adresu <a href=”http://prusa.miestai.net/forum”>http://prusa.miestai.net/forum</a> bei chrestomatijoje adresu <a href=”http://donelaitis.vdu.lt/prussian/chrestom.pdf”>http://donelaitis.vdu.lt/prussian/chrestom.pdf</a>.

Linkiu gero naudojimo :)

Dienos patarlė:
„Gaīlas rānkas – kirsnā geīts, kīrsnas rānkas – gailā geīts.“ [prūsiškai „baltos rankos – juoda duona, juodos rankos – balta duona“]

Rodyk draugams

Šiaip pasigraudenimai

Neišsimiegojęs, vienišas, atsilošęs į riedančią kėdę ir atrėmęs kojas į lovą, besiklausantis kaimyno už sienos garsiai skambinamų Queen'ų – tokį galėtumėte mane išvysti, jei būtmėte šalia. Ech… laukiu nesulaukiu grįžtančios savo brungiosios iš už Didžiosios Britanijos, nors dar ištisos trys savaitės. Velniams ten jai reikėjo vykti – dabar pagalvoju –, nors tada atrodė, kad tai bus puiki proga iš naujo pažvelgti į mūsų santykius, be to praleisti vasarą šiek tiek kitaip, nei esu įpratęs. Praleidau… bet vasara jau baigiasi ir dabar gyvenu vien laukimo nuotaikomis. Pasiilgau nežmoniškai, o tokiomis akimirkomis, kaip dabar, ilgesys dar labiau sustiprėja. Bet gana apie tai :)

Nuo ketvirtadienio buvau išvykęs į gan įdomų prūsininkų seminarą Lenkijos šiaurės vakaruose, Gorowo Ilaweckie miestelyje. Kadaise tai buvo mūsų išnykusių brolių prūsų žemės. Iki tol buvau kiek susipažinęs su prūsų kalba ir su žodynu galėjau parašyti keletą sakinių, o čia jau teko imti jautį už ragų ir kalbėti vien prūsiškai, mat praktiškai tai buvo vienintelė „tarptautinė“ kalba, kurią mokėjo dauguma seminaro dalyvių. Galiu pasakyti, kad buvo pakankamai paprasta ir jau po keleto valandų prūsų kalba tapo kone antrąja po anglų, kuria galėjau taip sklandžiai kalbėti. Be abejo, panašumas su lietuvių kalba ir sinonimų negausa čia labai pasitarnavo.

Gorowo Ilaweckie rotušė (spausti padidinti)
<a href=”javascript: var lang = window.open('http://foto.miestai.net/inkelti/20060828/DSC_1770.JPG', 'sudeikiai', 'width=910, height=610');”><img width=500 src=”http://foto.miestai.net/inkelti/20060828/DSC_1770.JPG”></a>

Kelionė per Lenkiją irgi turėjo savų įdomybių. Praktiškai tik iki Suvalkų nuvykome nesuklydę. Na, visgi tiesus kelias. Už Suvalkų dėl prastos nuorodų sistemos nuo kelio nuklydome gal tris kartus, be to reikėdavo vietinių nuolat klausti, ar teisinga linkme vykstame. Tokiais atvejis net ir žemėlapis nelabai padeda, o dėl beveik litu brangesnio beznino kiekvienas nuklydimas atrodydavo kaip didelis pinigų mėtymas į balą :) Važiuojant pro buvusią Prūsiją į akis krinta iš pažiūros lietuviški miestelių pavadinimai. Pralėkėme pro Vydminus, Kampą, Sterlaukius, Martėnus, Galvartus, Tolkėnus, Vandainius, Lankiemį, Sarkainius, Kinkaimį, Sendlaukius, Viplaukius, Spitainius ir kt. Tiesa, čia niekada negyveno daug lietuvių, tad pavadinimai greičiausiai prūsiški. Įdomūs čia ir keliai, iš abiejų pusių apsodinti ilgamečių medžių.

Vienas kelias itin įdomus. Nors jam ir yra apie 70-80 metų, važiuojant beveik nesijaučia kratymas, taigi net tokio amžiaus vokiškas darbas perspjauna daugumą lenkų naujesnių kelių. Įdomu, kodėl tokių kelių nestato šiandien, juk ilgaamžiškumas turėtų atpirkti bet kokias išlaidas.

Minėtasis kelias
<a href=”javascript: var lang = window.open('http://foto.miestai.net/inkelti/20060828/DSC_2007.JPG', 'sudeikiai', 'width=910, height=610');”><img width=500 src=”http://foto.miestai.net/inkelti/20060828/DSC_2007.JPG”></a>

Į Lietuvą teko grįžti tamsiu paros metu, tad vėl nepavyko išvengti nuklydimų. Jau būdamas Lietuvoje padariau klaidą pasirinkdamas trumpesnį kelią į Vilnių pro Prienus. Didžiuma kelio buvo remontuojama, o ties Prienų pabaigos ženklu lenkiantį 81 km per valandą greičiu „nušovė“ gan draugiškai nusiteikę keliukai.Taip pat draugiškai leido pasirinkti, ar valstybei mokėti visą sumą priskaičiuojant balus, ar ją įmokėti į policijos automobilio kišenę, tad pasirinkau man priimtinesnį variantą :) Į namus grįžau trečią nakties, nors per Kauną turbūt būčiau kokį pusvalanduką ir keliasdešimt litukų sutaupęs.

Tiek nuotykių iš savaitgalio.

Dienos patarlė:
„Eraīns ast swāise deiwūtiskwas utris“ [prūsiškai „kiekvienas yra savo laimės kalvis“]

Rodyk draugams

Sunkus tas kofemano gyvenimas

Visą gyvenimą buvau nusiteikęs prieš bet kokią fizinę priklausomybę tokiems dalykams kaip cigaretės, kava, alkoholis ir kiti smagumynai. Tiesa, nuo vaikystės mano mėgstamiausias gėrimas buvo Coca-Cola ir turbūt tik 11-oje ar 12-oje klasėje perskaitęs sudėtį radau, jog jos sudėtyje yra kofeino. Taip atradau savo protarpinės nemigos priežastį, bet kartu ir supratimą, kad kartais tiesiog fiziškai traukia nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bambalį rudojo džiaugsmo. Be to, didesnis pirkti apsimokiau.

Prie kavos pripratau prieš porą metų, bedirbdamas kavos bare, visgi išėjęs iš darbo protarpiais jos atsisakydavau ir prisimindavau tik per egzaminų sesijas ar kitais atvejais, kai reikėdavo skubiai padaryti kokį nors darbą. Klaidingai maniau, kad tai padeda, kai prieš porą savaičių eilinį kartą atsisakiau kavos ir Coca-Colos bei mano darbingumas atliekant tam tikras užduotis kaip mat išaugo, be to nebepriklausė, ar aš esu užsitonizavęs, ar ne. Visgi teko kokią savaitę pakentėti žemą spaudimą ir skaudančią galvą, kai galų gale nebeliko jokio kavos poreikio.

Tačiau vakar nei iš šio, nei iš to sugalvojau išgerti puodelį kavos ir greičiausiai dėl to šiandien darbo dieną vėl praleidau su skaudančia galva. Ech… reikės mesti ilgesniam laikui, tad palinkėkite man stiprybės :)

Dienos patarlė:
Vakare - lakštingala, ryte - lavonas.

Rodyk draugams

Savaitgalio pradžia Utenos “Palangoje”

Kad jau esmu Utenāj, tai nepīkit, kad rašīsiu sāvā gimtūju tarmi (kad
žinotumēt, ā, ī, ū, ē - īlgāsias raidēs, y - kaip rūsiška ы).

Šindi su pora draugiū ir dā vienu draugu apslankēm gražiam miestelī
prie Utenās - Sudeikiuos. Dēl skaidraus Alauša ežera kaiminīstēs,
Sudeikiai Utenās žmānēm, īpač jaunīmui, tāpā tokiu vietu, tartum
Palunga Lietuvai. Ti prie draugījās laidžiami vakarai, karšti
savaitgaliai, mažna išsinuomāt kokiū pirtely, ar namūkū, ar tiesiog
pasedēt ant kokiā viešā lieptelē. Žēmē prie Alauša brungi, bet beveik
kvartālais dīgsta vasārnamei ir kaimā tūrīzmā sadībās.

Vākaras
būva šiltas ir saulėtas, gaivei gurkšnojām tū naujū “Antana” sīdrū
(geras dalīkas, net, daba jau, ankščiau mėgtas “Lucky dog” nuslaidē
sodriam “Antana” skoniui), krumtēm riestainius, ējām maudītēs. Pačiuos
paplūdimiuos jau senokai buvau beslankīs, tai sužavējā sutvarkīta
aplinka, īrengtas ežerā apšvietimas, mēniškai padirbti suoliūkai.
Vietaj tradīciniā paplūdimiū grunta - smēliā, suvešėjus maloni žalītē,
niekur nematīt šiūkšliū. Tiesiog malonu.

(spauskit, kad pasdīdintū)
<a href=”javascript: var lang =
window.open('http://foto.miestai.net/inkelti/20060811/DSC_1248.JPG',
'sudeikiai', 'width=910, height=610');”><img width=500
src=”http://foto.miestai.net/inkelti/20060811/DSC_1248.JPG”></a>

Beje, iš draugēs gavau netikėtū dovanū - pieštū mānā portrētū (kartu
išbandžeu ir sāvā naujū portrėtinī objektīvū). Ar panašus, galit
palīgint patīs :)

(spauskit nuotraukū, kad pasdīdintū)
<a href=”javascript: var lang =
window.open('http://foto.miestai.net/inkelti/20060811/DSC_1267.JPG',
'sudeikiai', 'width=610, height=910');”><img width=300
src=”http://foto.miestai.net/inkelti/20060811/DSC_1267.JPG”></a>

Dienās patarlā:
Dovanotam arkliui in dantis nežiūrima.”

Rodyk draugams

Pirmasis įrašas

Sveiki, tautiečiai,

su giliu džiugesiu rašau savo pirmąjį sakinį apskritai kokiame nors internetiniame dienoraštyje, kuris liaudyje dar vadinamas „blogu“. Na, ne toks jis jau blogas, gali būti ir visai mielas, tereikia pasirinkti širdžiai mieliausiai atrodantį šabloną ir ištyrinėti visą nustatymų pasirinkimą, kur reikia sudėlioti varneles ir viskas, jau galima rašyti.

Ši savaitė yra pirmoji po mėnesį trukusių atostogų Utenoje, taip sakant savo Tėvonijoje. Turiu pripažinti, kad vėl pagauti darbo ritmą yra sunkiau, nei maniau. Nors darbas prasideda 8:30, užužvakar jame pasirodžiau tik 9:50, o užvakar sumušiau savo vėlavimo rekordą išlovos išvirtęs lygiai 10:00 ir darbe pasirodęs tik 10:45 (savo žadintuvą-mobilųjį telefoną radau keistai suvyniotą į pagalvę, nors jo vieta buvo šalia lovos). Ačiū visagaliamui Patrimpui, kad skyriaus vadovas mane suprato. Padėtį apsunkina ir tai, kad darbo taip pat nėra apstu, kad tave verčia jaustis niekam nereikalingu ir be perstojo naršyti Internetą. Atostogų sezonas, nieko čia nepakeisi.

Dienos patarlė:
„Darbas ne vilkas — į mišką nepabėgs.“

Rodyk draugams