BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokia sunki yra abstinencija

Kažkaip jau nesmagu buvo pasidarę, kad kokiai pusei metų kofeinas paėmė asmeninį varomosios jėgos monopolį, tai paskutinį darboviečių pasikeitimo laikotarpį nusprendžiau išnaudoti šitos priklausomybės atsikratymui.

Per pirmą parą, ko gero, pirmą kartą pajutau, kas yra tikras abstinencijos sindromas ir kaip kofeino trūkumas pasireiškia fiziškai. Visą dieną nežmonškai skaudėjo galvą, o tada dar kaip tik iš Vilniaus reikėjo važiuoti į Uteną. Tie 100km buvo kaip niekada ilgi, mieguisti ir sunkūs, ir tai nepaisant to, kad važiuojama buvo vidury dienos ir tąnakt kaip tik gerai išsimiegojau. Grįžęs į Uteną kaip mat keletai valandų smigau į lovą.

Tokie mieguistumai, galvos skausmai, nedarbingumas ir šiaip “nepatogumas” tęsėsi apie savaitę. Antroji savaitė buvo ramesnė, bet bendrai kokias tris pirmas savaites dažnai skaudėjo galvą ir darbingumas buvo ženkliai kritęs. Gyvenimą dar “gadino” naujajame biure stovintis kavos aparatas, kuris pagaminęs puoduką kavos kaip mat padvelkia nepakartojamu ir labai viliojančiu aromatu, kuris man kažkodėl dažniausiai sukelia galvos skausmą. Visgi džiaugiuosi, kad kol kas nebuvo kilusi pagunda juo pasinaudoti.

Taigi, prabėgo keturios savaitės ir lūkesčiai daugiau ar mažiau pasiteisino: ryte nebe taip sunku atsikelti, abstinencijos simptomai dingsta, o darbingumas grįžo į ankstesnias vėžes. Taip ir toliau.

O vakar vakare artėjantys debesys ir besileidžianti saulė padarė kažkokį nerealų apšvietimo efektą ir viskas už lango buvo taip sodriai rausva. Nors tikrovėje spalvos buvo gerokai sodresnės, apačioje esanti nuotrauka daugiau ar mažiau tai pavaizduoja (beje, tas ruoželis viduryje yra vaivorykštė).

Rodyk draugams

Pakeliaukim

Nors šią vasarą atosotgų kaip ir nenusimato, likusiem dviem mėnesiam numatomas daugmaž toks kelionių planas:

  • Birželio 29-Liepos 31 d. į Vilnių ir Uteną, kur nusimato pirmasis penkmetinis klasiokų susibūrimas.
  • Kas porą savaitgalių kiti grįžimai į Lietuvą.
  • Liepos 20-22 d. į Rygą išlenkti alaus su vyrukais iš skyscrapercity.com.
  • Liepos 27-29 d. į Lietuvos pajūrį su Jūros švente priešakyje.
  • Rugpjūčio 19-22 d. nuskirsti apžiūrėti Londono.
  • Galbūt kadanors rugpjūtį arba rugsėjį į Helsinkį ar kitus šiaurinių kaimynų miestus.

Taigi, maniškiam jau ir taip ne pirmos jaunystės automobiliui nusimato karšta vasara :).

Rodyk draugams

Joninės ir kt. (nuotraukos)

Ateini sau sekmadienio vakarą į biurą panaršyti interneto, iš šaldytuvo pasiimi sūrio, alaus ir kiurksai visą vakarą dėl nieko nesirūpindamas. Taip yra labai gerai, ypač kai gyvenamoji vieta yra čia pat, vos kitoje gatvės pusėje :)

Ką tik grįžau išlydėjęs savo mažulę į Lietuvą. Nors ji mane lanko jau nuo antradienio, kažkaip dėl darbo ir kitų veikimų vis nepavykdavo pasibūti tik kartu dviese. Šiaip ar taip, šiandien tokia proga pasitaikė ir jos vizitą baigėme pasivaikščiodami po pajūrį ir aplankydami Talino senamiestį.

Va, o vakar kartu Jonines pasitikom kartu su kolegomis atviro oro muziejuje Taline, šalia Kopli įlankos. Na, iš esmės, tai yra estiškos Rumšiškės, nors lietuviškos gal kiek labiau vykusios ir ekspozicija gerokai išsamesnė. Bet kokiu atveju, apsilankymas ir renginys visai patiko.

Apačioje kelios vakarykštės nuotraukos, o daugiau jų ir didesniu formatu galima pamatyti ČIA.

Rodyk draugams

Safaris (nuotraukos)

Užvakar su kolegomis apturėjom neblogų veikimų Nelijärve (keturių ežerų) poilsio centre, apie 60 km į pietryčius nuo Talino. Nors pati stovykla kiek dvelkia sovietmečiu, visgi įsikūrusi gražiame gamtos kampelyje, šalia ežeriuko.

Vietinės gyventojos

Pagrindinė priežastis, dėl ko čia važiavome - safaris po vietinius miškus ir pelkes su ATV keturračiais ir amfibija.

Teko prabraidyti ir tokius užkaboriuis

Savo kailiu buvo įsitikinta, kad šita gelda ir pro gyvą velnią praeina. Pusiaukelėje keičiamės tranpsporto priemonėmis.

Kol viena grupė vėžinosi - kiti leidosi į orientacinį žygį ieškoti vyno butelių, o vakaras buvo pratęstas su alumi prie ežero ir gerai pakūrentomis pirtimis.

Reikės kada pakartoti.  

Rodyk draugams

Paburėjimai

Fe, nu ir orai užslinko. Vakarykštei nakčiai kaip įprastęs palikau atadarą langą, kadangi iš patirties žinoma, jog ryte pašvietus saulei yra tikimybė pabusti nelabai maloniame tvankume. Na bet vakar buvo kitaip ir per naktį įvykus klimato kaitai pabudau neitin maloniai šaltame kambaryje. Lauke buvo vos 10C, kas nelabai keitėsi dienos eigoje ir dar blogiau - beveik visą dieną pylė liūtys. Šiandien vėl darganota, na o Vilniuje, štai, 20C ir dar draugė rašo, kaip važiuoja prie ežero. Pavydas ima, tai savaitgaliui važiuoju į Lietuvą atsigriebti.

Ir dar nesupratau tos nesąmonės su valiutomis. Kad jau pavedimu išsikeist valiutą išeina šiek tiek pigiau, nei kita valiuta imant iš bankomato arba ką nors perkant parduotuvėje, tai sumąsčiau Hansa el. banke nusipirkt 6000 kronų, o paskui juos išsiimt bankomate. Ir nė velnio, net jei kortelėje yra pakankamai kronų ir iš bankomato imu kronomis, man tas kronas konvertuoja iš litų, taigi tokia schema nė velnio neveikia. Reikės eit aiškintis į banką, mat kažkaip nesinori tokiam dalykui išmest 18 Lt.

 

Rodyk draugams

Talino gatvės - blogiau nebūna

Nu tai vakar vakare pagaliau prisiruošiau išriedėti su dviračiu ir išbandyti Talino eismo sąlygas. Apsukau ratą per vakarinę, šiaurinę ir centrinę Talino dalis, bendrai apie 25km. Tai privažiavau dvi išvadas:

  1. Taline yra gerai tuo, kad gerokai daugiau išasfaltuotų dviračio takų ir jie sudaro sistemą.

  2. Talino yra blogai tuo, kad gatvių ir tų pačių dviračių takų danga dažnai yra avarinės būklės ir dėl to nelabai kas daroma.

Na, pirmas tai toks sąlyginis privalumas, mat beveik visi takai yra bendri su pėsčiaisiais ir ne visur yra padaryti normalūs nuvažiavimai ir užvažiavimai sankirtose su važiuojamąja dalimi. Tuo labiau, kad didžiojioje daugumo atkarpų tako danga dėl menko pagrindo buvo pernelyj susibangavusi, kad jaustųsi bent koks malonumas juo važiuoti. Riedutininkams turėtų būti dar smagiau.

O dėl antro, tai jau iš karto pasijautė bevažinėjant automobiliu ir abejoju, kad su laiku tai geruoju atsilieps jojo važiuoklei. Ta proga dar galiu atsakingai pareikšti, kad ir to paties Kauno gatvių kokybė yra, ko gero, geresnė ir dar kas keisčiausia - gatvių kelio darbų visame mieste yra tikrai minimaliai.

Ir šiaip tai jaučiasi skirtumas, kai kelių kokybę matuoji minkštoje sėdynėje ir kai tokiomis gatvėmis bumpsi ant ne tokio minkšto dviračio balno. Fe, Vilniuje net toli nuo centro galima važinėti dėl to nekvaršinant sau galvos.

Dar pridedu vaizdelį iš pro Talino uostą vingiuojančio geležinkelio

Rodyk draugams

Ma juba saan aru

Tai vakar su kolegomis iš Skype'o pramogų klubo išlėkėm į centrą apšilti ir kinoteatre apžiūrėti naujojo „Šreko“. Nieko nepridursi, pagal žvengulio kiekio vertinimo skalę, šita dalis, ko gero, geriausia iš visų trijų. Įdomus dalykas, kad į filmą neleidžia neštis jokių krepšių, tai teko palikti rūbinėj, o po filmo gal 15min laukti, kol kas nors teiksis tuos krepšius atiduot. Dar sužinojau naudingą dalyką, kad Estijoje vairuotojo kraujyje alkoholio norma neturi viršyti 0.0 promilių, taigi net ir alučio bokalas gali netikėtai sukelti keblumų.

Sekmadienį apsipirkinėdamas Ülemiste prekybcentryje pradėjau taikyti naują kalbos lavinimo strategiją - apsimetu, kad nemoku nei rusiškai, nei angliškai. Pirmas bandymas buvo įdomus tuo, kad pati pardavėja primygtinai kalbėjo tik rusiškai, na ir aptarnavimas atitinkamas pasitaikė. Bendrai iš kokių 7 užmegstų pokalbių gal 5 kartus klausė, ar kalbu rusiškai, 2 palaikė pokalbį estiškai, o anglų kalba kažkaip įtartinai niekam neįdomi buvo. Visgi džiugu, kad daugmaž visi pokalbiai buvo abipusiai suprasti ir kad mano kalbos žinios po truputį atsigauna, be to, jau ir šnekamosios kalbos žodžius pradedu atskirt.

Dar šitame PC aptikau fotografijos prekių parduotuvę su dar išsamesniu pasirinkimu, nei minėta parduotuvė Viru keskus. Ir nors kainos čia dar didesnės (manasis kandidatas čia kainuoja ~700 Lt daugiau, nei Lietuvoje), visgi nebloga vietelė ką nori pasimatuoti.

Rodyk draugams

Ir atsitik tu man taip

Vakar apturėjau tokią komišką situaciją:

Einu sau gatve už poros kvartalų nuo namų, kai iš priešais sustojusio autobuso išlipa moteriškė ir paklausia, ar kalbu rusiškai. Atsakius teigiamai klausia, kaip čia nuvažiuoti į tokius ir tokius nakvynės namus. Kad jau tie nakvynės namai buvo mano užmatyti betyrinėjant Talino žemėlapį, pradėjau aiškinti, kaip ten nuvažiuoti, kai pamiršau, kaip rusiškai pavadinti transporto žiedą. Šiaip ne taip jį parodžiau tarptautine ženklų kalba, dar pasitikslinimui paklausiau, kaip tai būtų rusiškai. Na ji ir sako, kad irgi nežino, mat čia jie taip pat iš užsienio atvykę. Kilo toks keistas įtarimas, tai per jos petį žvilgteliu į autobusų numerius, na ir spėkit – autobusas iš Lietuvos. Trumpai pasijuokėm, paplepėjom, o aiškinimą jau buvo galima pabaigt ir gimtąja kalba.

Nors Taline lietuvių nėra daug (visoje Estijoje lyg ir tūkstantis), tai dar nėra toks tikimybiškai ekstremalus atvejis. Prisiminiau, kai prieš porą metų keli grupiokai atsitiktinai ir vieniems apie kitų kelionių planus nieko nežinant susitiko vienoje iš Sanfrancisko sankryžų. Ir visgi mažas tas pasaulis.

Dar Talino centre esančiame Viru keskus prekybcentryje pavyko užtikti mažą parduotuvėlę, kurioje gan daug objektyvų galima pasimatuoti vietoje (Lietuvoje paprastai tekdavo užsakinėti) ir nors prie prekystalio teko prastovėti penketą minučių, kol pardavėjos bent jau atkreips dėmesį, pavyko pasimatuoti savo kandidatą. O visgi čia jis kainuoja apie 500 Lt brangiau, nei Lietuvoje, taigi laikui atėjus bus pasirinktas racionalesnis variantas. Bandymo rezultatu likau visai patenkintas:

200mm, 1/40″, f/2,8, ISO400 (spragtelti padidinti)

Rodyk draugams

Ragutis Taline (+ nuotraukos)

Ta proga ir keičiam pavadinimą.

Kažkaip nepastebimai prabėgo pirmoji savaitė šiame mieste, nors galiu pasidžiaugti, kad galiausiai turiu savo stogą visai šalia naujosios darbovietės. Vienas rūpestis beliko, kad reikia pripirkt įvairių buities rakandų ir… išmokti naudotis skalbykle (išties, net gėda prisipažinti). Vienas nemenkas trūkumas, kad mano lubos ribojasi su saulės kaitinamu pastato stogu, dėl to net ir trumpam uždarius langą patalpa pakaista iki 30+ laipsnių (net jei lauke 20). Dėl saugumo labai nesirūpinu – norint nusigauti iki mano durų dar reikėtų pereiti kone 3 užraktus.

Persikraustymas buvo atliktas pakankamai operatyviai – viską (įskaitant gitarą ir dviratį) pavyko sutalpinti į savo automobilį, tiesa, antram keleiviui vietos jau vargiai būtų beatsiradę. Į Taliną sekmadienį išlėkiau beveik tieisiai iš bažnyčios, kur pagaliau prisiruošiau prieiti sutvirtinimą, mat nesinorėjo labai užsivėlint ir tamsoje bandyti surasti reikiamą vietą apsistoti. Tiesa, dėl tamsos šiek tiek suklydau, kadangi artėjant saulėgrįžai saulės skleidžiamą šviesą Taline dar buvo galimybė matyti ir 23.30.

Kol kas kažkaip nelabai ir jaučiasi, kad tai kita valstybė. Žmonės panašūs, įpročiai panašūs, gyvenimo tempas taip pat labai panašus. Nors situacijose kai kurios stereotipinės estų savybės noromis nenoromis ima ir išlenda. Šiek tiek gal šokiravo vietos rusų atskirtinumas, nors nepasakyčiau, kad tai kažkokios specialios estų diskriminacijos pasekmė.

Pradžioje labai pasijautė mano estų kalbos žinių primiršimas, mat estų kalbą paskutinį kartą naudojau gal prieš porą metų. Ir estų po pusę žodžio kalbėjimo maniera nelabai padeda, tad kol kas tenka verstis kitomis kalbomis.

Tai kol kas tiek, o apačioje kelios popsinės Talino nuotraukos.

Rodyk draugams