BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Parsivežiau liūdesiuką

Šį šeštadienį išsiruošėme į Rygą, iš oro uosto pasiimti mano taip lauktos Renatos. Važiavome su merginos drauge ir seserimi, buvome puikiai nusiteikę, kadangi po keturių mėnesių pirmą kartą pamatysime mūsų taip pasiilgtą žmogų. Sutikome, įteikėme gėlių, po dviejų nemiegotų parų ji buvo labai pavargusi, tad Rygoje neužsibuvome ir apie 11 val. vakaro jau buvome parvykę namo į Uteną. Viskas buvo gerai, kol ji perspėjo, kad mums reikės rimtai pasišnekėti. Tačiau ne šįvakar, nes ji pavargusi. Baisiai susinervinau, nes nujaučiau kažką negero. Pusę nakties neužmigau, o į galvą lindo pačios blogiausios mintys. O jei ji ten susirado kitą?

Ryte pabudau nervingas ir su ja pavyko pasikalbėti tik po pietų. Nuramino, kad tai nebuvo apie kitą žmogų, o apie mūsų gyvenimą prieš Angliją. Iki tol draugavome puspenktų metų ir pustrečių metų gyvenome kartu, tik šis gyvenimas kartu buvo patapęs rutina: abu grįžtam iš darbų, persimetame keliais žodžiais, veikiame ką nors savo ir einame miegoti. Jai tai buvo peilis, tačiau ji apie tai tylėjo ir prabilo tik vakar. Man toks gyvenimas taip pat nebuvo prie širdies, tačiau supratau, kad tai yra bent jau iki tam tikro lygio neišvengiama. Be to, sako kad nebejaučia man tokios meilės, kaip seniau, ir kad būdama Anglijoje manęs pasiilgo labiau kaip draugo, nei kaip vaikino.

Aš ją suprantu, mane kažkada taip pat vargino tokios mintys, net po pirmųjų 9 draugystės mėnesių, kai išvykau gyventi į Vilnių, tačiau aš tai pergyvenau ir supratau, kad meilė tai nėra tik susižavėjimas žmogumi ir nuolatinis ilgesys. Tai taip pat draugystė ir prisirišimas. Be to, tai labai priklauso nuo žmogaus savijautos ir labiau pasiilgstama tada, kai žmogus yra vienišas arba žmogaus savijauta yra bloga.

Visgi niekada jai nedraudžiau matytis su draugais, be manęs eiti į vakarėlius, kadangi pats tiesiog ne visada galėdavau ir ne visada turėdavau noro. Supratau, kad ji yra žmogus, kuriai to reikia, o aš esu žmogus, kuriam to nereikia tiek, kiek jai. Palaikiau jos norą vykti į Angliją, net parėmiau finansiškai, nes norėjau jai gero.

Jos norą jau čia Lietuvoje pagyventi atskirai visiškai supratau ir palaikiau, tačiau kuo toliau šnekėjomės tuo labiau aiškėjo, kad ji nori ne tik pagyventi atskirai, bet ir pabūti atskirai, kad bent šiuo metu ji nenori jokių rimtų santykių, mat toks gyvenimas Anglijoje jai labai patiko ir dėl to ji ten turėjo „gerą laiką“. Tai buvo netikėta. Dar daug kalbėjomės ir kuo toliau, tuo labiau tai linko į emocijas, o iš jos išgirdau daug dalykų, kurie mane pribloškė ir dėl ko aš pradėjau nebetikėti mūsų bendra ateitimi. Atrodė, kad ji nori mane tyčia sugniuždyti, nors kalba, kad tiesiog nori man pasakyti visą teisybę. Kai kurios teisybės man geriau buvo nežinoti, tačiau viskas, ko dabar noriu yra jos neprarasti. Jei prarasiu, tai reikš visos dvasinės pusiausvyros griūtį ilgam laikui, kas gali kartais atrodyti blogiau už mirtį. Jau ir dabar gerokai apgriuvo.

Nors ir buvo daug ašarų, sutarėme pabūti atskirai apie mėnesį. Sunku kuo nors tikėti, bet viltis visuomet yra. Viliuosi, kad ji pas mane sugrįš ir kad tai bus naujo, kitokio, gyvenimo pradžia.

O dabar bent džiaugiuosi prastūmęs pusvalandį šitos sumautos dienos, berašydamas šį straipsnį.

Dienos savijauta:
esu miręs…

PS šiandien suradau 2004 gruodį darytą mudviejų nuotrauką. Dabar į ją žiūriu visiškai kitaip, nei tada.
<img src=”http://foto.miestai.net/inkelti/20060918/IMGP1440.JPG” width=”500″>

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. vytauc:

    Taip jau būna, brolyti. žodžiai "neliūdėk" ir pan. niekuo nepadės dabar. Labai linkiu, kad po mėnesio viskas susitvarkytų, bet atvirai tuo abejoju. Tad jau dabar mokykis gyventi be jos. Jei per kelis mėnesius nusprendė, kad geriau be tavęs, tai per mėnesį tas požiūris vargu ar pasikeis. O jei viskas vistik grįš į savo vėžes, tai bus malonus siurprizas.

    Su išsiskyrimais taip jau būna, kad inicijatoriui tai nemalonios naštos nusimetimas, o atfutbolintajam- pasaulio pabaiga, bent jau kažkuriam laikotarpiui. Tad mano patarimas- nelįska jai į akis, nesižemink, nesiaiškink santykių, neskambinėk, nerašinėk verksmingų laiškų ir panašiai. Jei ji grįš pas tave, tai tikrai ne dėl tų dalykų, o jei ne, tai ilgainiui džiaugsiesi išsaugojęs orumą.

    Dabar bus blogai kurį laiką, bet pamažėle viskas susitvarkys. Esi nepėsčias vyrukas, gerai atrodai, gerai kalbi, nedurnas, turi neblogą darbą, rimtą požiūrį į gyvenimą ir vertybes, gerą humoro jausmą, žodžiu perspektyva visą likusį gyvenimą pragyventi vienatvėje be moteriškos šilumos tau negręsia.

    V.

    P.S. neatmeskime galimybės, kad tai tik santykių krizė ir viskas susitvarkys, tačiau t'skant tikėkimės geriausio, bet ruoškimės blogiausiam…

    V.

  2. ragutis:

    Dėkui už paguodą ir už patarimus, tikiuosi jie pravers, o rytoj viskas atrodys per visai kitą prizmę, nei atrodė vakar ar šiandien.

Rašyti komentarą