BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sportas arba ką reiškia būti optimistu (foto, video)

Vakar įsitikinau, kad triatlonas - tai toks sportas, kai tavo kūnas kone tikrąja to žodžio prasme miršta tris kartus. Suprantama, tai dažniausiai nutinka tokiems optimistams, kurie į tokias rungtynes išsiruošia prieš tai ilgą laiką normaliai nesportavę (mano atveju - geri metai). Apie renginį sužinojau šiek tiek kiek per vėlai, kad tam būčiau bent minimaliai pasiruošęs, bet visgi užsirašiau vedinas smalsumo išmėginti savo jėgas. 

Jau žinodamas rungčių nuotolius (plaukimas - 350m, dviračiu - 14km, bėgimas - 4km) kažkaip labiausiai purčiausi nuo bėgimo, mat, prisiminus mokyklos laikus, kai po tokių nuotolių finišuodavai su “pompa” arba prakvėpuotais plaučiais, giliai viduje vis kažkaip nemalonu pasidaro :) O be reikalo. Dar niekada gyvenime nebuvau tiek išsekęs, kaip po plaukimo rungties. Nors su neštuvais nešk. Realiai jėgų užteko gal pirmiems 100m, po to jau sekė ūmus vegetavimas, nors netrukus atradau, kad plaukimas nugara yra pakankamai greitas ir optimalus būdas, kai esi išsekęs iki paskutinės ląstelės. Kažkaip pradėjau su nostalgija prisimint tuos baseino laikus, kai dar būdamas paauglys be sustojimo galėdavau nuplaukti ištisus kilometrus.

Vos vos bepavilkdamas kojas nukėblinau iki persirengimo aikštės ir sėdau ant dviračio, kurį laikiau savo stipriąja puse. Na, iš pat pradžių tai būtų buvę sunku pavadinti važiavimą dviračiu ir duobėti, šakningi ir nepastovaus aukščio miško keliukai to tikrai nepalengvino. Visgi po neilgo atgavau dalį jėgų ir pamažu įsismaginau ir pradėjau lenkti prieš tai praleistus varžovus. Sunku net patikėti, kad asfaltas rungties pabaigoje gali teikti tokį malonumą.

Viena galiu pasakyti - po važiavimo dviračiu kai kurie kojų raumenys tiesiog atsisako bėgti ir paskutinė rungtis buvo vienas iš tikresnių jėgų išbandymų. Matyt organizmas greitai adaptavosi prie krūvių, nes kai kurių ruožų įveikimas (kaip stačių kalvų ir pan.) mažų mažiausiai nustebino. Bet kokiu atveju, paskutinis kilometras buvo fantastiškai kankinantis ir galvoje jau pradėjo suktis tokios mintys, ar finišą apskritai pasieksiu ir ar prie kokio kelmelio nepaimsiu ir nenugriūsiu. Šiaip ne taip.

Manau, rezultatai išėjo gana neblogi (čia atsižvelgiant į situaciją):

  • Plaukimas:  00:07:58, 6-a vieta.
  • Dviratis:  00:38:41, 11-a vieta.
  • Bėgimas:  00:19:39, 13-a vieta.
  • Bendras rezultatas: 11-a vieta iš 24 galimų.

Mano kolegų darytų renginio nuotraukų galima rasti čia:

http://photolab.goodwill.ee/?x=gallery#id=6&num=1

http://picasaweb.google.com/annelit/SkypeTriatlonViitnal07

Kovinga akimirka - Ragutis trasoje

Trumpas video reportažas

Dar bevažiuodamas į renginį apturėjau tokią niekam nepavydėtiną situaciją, kai miesto aplinkkelyje sutinki uždarytą eismą ir iki artimiausios apylankos reikia grįžti apie 5km ir rinktis maršrutą per miesto centro, kur šviesoforai tau kaip susitarę rodo raudoną, o dėl tokių “grįžinėtojų” gatvėse susidariusios visai padorios spūstys. Kas svarbiausia, kad ženklais apie tai nė velnio neinformuota (dar grįždamas patikrinau). Na bet ir visgi nesuprantu, kodėl ką nors betvarkydami jie kažkodėl uždaro visą eismą, net jei kelias yra penkių juostų ir yra puiki galimybė eismą paleisti bent jau viena puse (ne pirmą kartą matyta situacija, todėl akmuo į estų kelininkų daržą).

Rodyk draugams

Rašyti komentarą